Jau prieš kelis metus susimąsčiau, ar yra teisės aktuose numatyta kokia nors teisinė apsauga nuo šviesos taršos Molėtų astronomijos observatorijai, kitaip bet kas galėtų pasistatyti lempas ir trukdyti. Šiandien atsitiktinai paprašytas teisinės pagalbos radau štai ką:

Ką manote, ar tokios apsaugos užtenka? Mano manymų, kilometrų galėtų būti ir šiek tiek daugiau, šviesos tarša sklinda gana toli. Kitos taršos rūšys nėra taip stipriai įtakojančios observatorijos darbą.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

NUTARIMAS

DĖL SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS IR MIŠKO NAUDOJIMO SĄLYGŲ PATVIRTINIMO

1992 m. gegužės 12 d. Nr. 343

Vilnius

XXV. MOLĖTŲ ASTRONOMIJOS OBSERVATORIJOS APSAUGOS ZONA

107. Molėtų astronomijos observatorijai nustatoma apsaugos zona. Ši zona yra ovalo formos ir tęsiasi nuo didžiojo teleskopo bokšto 4 kilometrus į pietus, po 3,5 kilometro į rytus ir vakarus bei 3 kilometrus į šiaurę. Šioje zonoje žemės savininkams ir naudotojams, nesuderinus su Molėtų astronomijos observatorijos administracija, draudžiama:

107.1. statyti naujus pramonės ir žemės ūkio objektus, gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus, poilsiavietes;

107.2. tiesti kelius ir aukštos įtampos elektros linijas;

107.3. įrengti išorinį gyvenviečių apšvietimą;

107.4. vykdyti pagrindinio naudojimo plynus kirtimus;

107.5. performuoti kraštovaizdį;

107.6. vykdyti kitus darbus, kurių metu teršiama atmosfera arba naktį lauke naudojamas apšvietimas.

http://www.infolex.lt/ta/50882

Teleskopo pirkėjo aksiomos

1. Pigiausias teleskopas – tai dobsonas. Ypač naudotas.
2. Paprasčiausias teleskopas – tai refraktorius ant azimutinės montuotės.
3. Kompaktiškiausias ir portabiliausias teleskopas – tai Šmit-Kasegrenas.
4. Jei teleskopas kainuoja mažiau už 6” dobsoną – tai arba šlamštas (siaurąja prasme), arba žaislas (plačiąja prasme).
5. Teleskopas-reflektorius turi 6” ar didesnę apertūrą. Priešingu atvėju tai arba ne teleskopas, arba ne reflektorius.

Pasirinkimo lentelė

PDF failas

http://www.albireo.lt/forum/viewtopic.php?p=46636

Straipsnyje apžvelgiama, kokie astronominiai objektai bus matomi Lietuvos danguje Gruodžio mėnesį. Straipsnio autorius – polaris, publikuota www.albireo.lt.

Gruodžio naktys – pačios ilgiausios metuose, taigi mėgėjai stebėti dangų turės daug laiko šiam užsiėmimui. Arba bent jau turėtų, jei dauguma naktų būtų giedros, deja, šį mėnesį, kaip ir lapkritį, Lietuvoje dažnai būna apsiniaukę. O žiūrėti tikrai bus ką: gruodžio mėnesį bus galima pamatyti visas penkias plika akimi matomas planetas, po senovei danguje besisvečiuojančią Garado kometą, porą meteorų srautų, ir tarsi dar to būtų negana – ir pilną Mėnulio užtemimą.

Pats pirmas šviesulys, neskaitant Mėnulio, pasirodantis vakare, bus Venera, kuri vakarinio matomumo metu dar vadinama Vakare. Jos ryškis bus apie –4, todėl Venera nesunkiai pastebima dar nesutemus. Kita vertus, mėnesio pradžioje ji dar kabės labai žemai prie pietų-pietvakarių horizonto, todėl dar greičiausiai ją pamatyti pavyks tik specialiai ieškant. Tačiau diena iš dienos jos matomumo sąlygos vis gerės: gruodžio pradžioje Venera leisis pusantros valandos vėliau už Saulę, o štai pabaigoje – jau ištisom trim valandom. Taigi, visai tikėtina, kad Kalėdų ar Naujųjų Metų išvakarėse Venerą pastebės ir tie žmonės, kurie šiaip po dangų nesidairo, ir paklaus, kas tai per “žvaigždė”. Gruodžio 27-os vakare 6° aukščiau Veneros spindės plonas, vos dešimtadaliu apšviestas Mėnulio pjautuvas. Šių šviesulių pora visada atrodo labai įspūdingai.

Pro teleskopą į Venerą geriau žiūrėti, kol dar nėra visai sutemę, dėl dviejų priežasčių. Pirma, planeta dar bus šiek tiek aukščiau virš horizonto, antra – bus mažesnis kontrastas tarp jos ir dangaus fono. Venera yra tokia ryški, kad tamsiame dangaus fone sunkiau įžiūrėti jos fazę. Juolab, kad ta fazė kol kas yra beveik pilna, diskelio kampinis skersmuo mažas, ir per visą mėnesį pasikeis labai nedaug.

Neptūną vis dar galima pamatyti įprastoje vietoje – vakariniame Vandenio pakraštyje. Gruodžio mėnesį ši tolima planeta praleis apie 1,5° į šiaurės vakarus nuo Vandenio Jotos, matomos plika akimi. Pro teleskopą, leidžiant atmosferos sąlygoms, galima bus pamatyti mažytį Neptūno diskelį, bet geriau tą bandyti kuo anksčiau, vos tik pakankamai sutems, kol planeta dar nesuskubo žemai nusileisti.

Neptūno kaimynas ir “dvynys” Uranas taip pat bus ten, kur ir buvo pastaruoju metu – netoliese esančiose Žuvyse. Visą mėnesį jis praleis 7° (maždaug per žiūronų regėjimo lauką) piečiau Žuvų Omegos, pirmos plika akimi esančios žvaigždės į rytus nuo Žuvų Ratelio. Savo poziciją Uranas neką tepakeis, mat šį mėnesį jis pakeis regimąją judėjimo kryptį dangaus sferoje. Urano diskelis pro teleskopą taip pat atrodo mažytis, nors ir apie pusantro karto didesnis už Neptūno.

Nors Jupiteris jau ir nebesimatys visą naktį, tačiau vis dar “šeimininkaus” naktiniame danguje beveik iki paryčių, iš planetų ryškumu nusileisdamas tik Venerai vakarais. Aukščiausiai planetų karalius pakils apie devintą valandą vakaro, taigi vakarais bus pats tinkamiausias metas jam stebėti. Gruožio pradžioje Jupiteris pereina iš Avino į Žuvis, kurių pakraštyje ir praleis likusią mėnesio dalį. Tačiau apie Kalėdas jis pakeis judėjimo kryptį ir tuoj po Naujų Metų vėl sugrįš į Aviną.

Nors opoziciją Jupiteris pasiekė dar spalio pabaigoje, žiūrint pro teleskopą jis nedaug tepasikeitė, tik tiek, kad planetos disko dydis sumažėjo keliomis kampo sekundėmis. Tačiau disko pusiaujinis skersmuo vis dar bus nuo 48” mėnesio pradžioje iki 44” pabaigoje – o tai kur kas daugiau, nei bet kokios kitos planetos. Vos tik užmetus akį, Jupiterio diske iš karto kris į akį dvi tamsios juostos abipus pusiaujo, o geriau įsižiūrėjus, galima bus įžvelgti ir dar keletą juostų bei patamsėjimą ties poliais. Kantriausi stebėtojai pamatys ir įvairias detales pačiose juostose bei Raudonąją Dėmę, jei ji tuo metu bus atsuktoje į Žemę planetos pusėje. Jau po 10-15 minučių akylesni stebėtojai pamatys, kad Jupiterio diske matomos detalės bus pasislinkusios dėl greito planetos sukimosi apie savo ašį.

Jupiteris turi kelias dešimtis palydovų, ir keturis iš jų galima lengvai pamatyti net pro mažiausią teleskopą. Šie palydovai yra Ijo, Europa, Ganimedas ir Kalista, ir jų padėtys planetos ir tarpusavio atžvilgiu pastoviai keičiasi. Kiekvieną naktį išsidėstymas būna vis kitoks, dažnai jie matomi visi keturi, o kartais vienas ar du palydovai pasislepia už Jupiterio disko arba užsimaskuoja šiapus jo. Taip pat kartais galima išvysti ir jų metamus šešėlius Jupiterio diske – jie atrodo tarsi juodi taškeliai šviesiame planetos atmosferos darinių fone.

Dar prieš vidurnaktį pateka ir Marsas, nors labiau tinkamas stebėjimams jis būna antroje nakties pusėje, kai pakyla aukščiau. Ši planeta tikrai išsiskiria iš aplinkinių Liūto žvaigždyno žvaigždžių savo rausvai oranžine spalva. Marsas gruodžio mėnesį darysis vis ryškesnis, jo ryškis pasikeis nuo 0,8 iki 0,2, vadinasi, spindesys prieš Naujuosius bus daugiau nei pusantro karto ryškesnis, nei mėnesio pradžioje.

Aukščiausiai Marsas pakils tik paryčiais, tai ir bus pats tinkamiausias metas teleskopiniams stebėjimams. Mėnesio eigoje Raudonosios planetos kampinis dydis padidės nuo 7 iki 9 kampo sekundžių – tai dar yra nedaug, nors 20cm ir didesnio skersmens teleskopų savininkai jau gali tikėtis pamatyti šiokių tokių detalių planetos paviršiuje. Lengviausia pamatyti bus šiaurinę polinę kepurę, kuri bus matoma visą mėnesį, mat Marsas dabar pasisukęs į mus šiauriniu pusrutuliu.

Anksti kėlę rytais tikrai nesigailės, nes turės progą pasigrožėti bene gražiausiai pro teleskopą atrodančia planeta – žieduotuju Saturnu. Jis švies Mergelės žvaigždyne, apie 5° į šiaurės rytus nuo Spikos, ryškiausios Mergelės žvaigždės, ir spindės kaip 0,7 ryškio žvaigždė. Planetos diskas gruodžio pabaigoje išaugs iki 17”, bet didžiausią įspūdį, žinoma, darys žiedai, kurių skersmuo bus daugiau, nei dvigubai didesnis, o kadangi jie dar bus pasvirę 15° kampu (tai didžiausias jų pasvirimas per pastaruosius kelerius metus), bendras Saturno vaizdas bus tikrai įspūdingas. Be to, toks žiedų pasvirimo kampas leidžia puikiausiai grožėtis beveik 5000 km pločio Kasinio plyšiu, skiriančiu ryškiausius A ir B žiedus.

Galiausiai, mėnesio antroje pusėje bus galima pasidairyti ir sunkiausiai pagaunamos planetos – Merkurijaus. Nors gruodžio 4 d. ši vidinė planeta atsidurs tarp Žemės ir Saulės, taigi, bus nematoma, jau po 10 dienų bus galima pradėti ją medžioti ties pietryčių horizontu likus kiek daugiau nei valandai iki Saulės tekos. Didžiausią regimą atstumą nuo Saulės – vakarų elongaciją – Merkurijus pasieks gruodžio 23 ryte, tuoj po žiemos saulėgrįžos, ir tą rytą bus speciali proga išeiti ryte į lauką, nes keliais laipsniais žemiau Merkurijaus, prie pat horizonto, bus galima pamatyti visiškai ploną kaip siūlas Mėnulio pjautuvą, kurio apšviesta dalis bus vos 3 procentai. Tai bus paskutinė proga pamatyti Mėnulį iki jaunaties, kuri stos vos po pusantros paros. Merkurijų bus galima stebėti rytais ir toliau, iki pat Naujųjų, o tada jis greit vėl paskęs ryto žaroje.

Turbūt užvis labiausiai norėsis, kad būtų giedra gruodžio 10-os vakare, kadangi būtent tada įvyks visiškas Mėnulio užtemimas. Užtemimo pradžios dalinės fazės nematysime, nes Mėnulis dar nebus patekėjęs, bet vos tik jis patekės, tuojau prasidės visiško užtemimo fazė (16h5m), truksianti kiek mažiau nei valandą. Be poros minučių penktą vakaro vėl pasirodys Saulės apšviestas Mėnulio kraštelis, o dar po aštuoniasdešimties minučių baigsis ir dalinis užtemimas. Belieka tik tikėtis, kad debesys nesutrukdys, nes kito visiško užtemimo teks laukti beveik ketverius metus.

Garado kometa jau kelis mėnesius puikuojasi danguje, nesunkiai matoma pro žiūronus ar nedidelį teleskopą. Įprastai kometų matomumas ilgiau kelių mėnesių ir netrunka, bet šiai kometai tas negalioja, jos matomumo sąlygos kol kas šiek tiek pablogėjo, nes ji būna neaukštai horizonto vakarais, kol nusileidžia. Tačiau šį mėnesį ji palaipsniui pereina į rytinį matomumą, vis kildama aukščiau ir artėdama link šiaurinio dangaus poliaus, o dar po kiek laiko ji nenusileis visą naktį. Bet visų nuostabiausia tai, jog jos ryškis vis dar auga, taigi, kitų metų pradžioje ji bus matoma dar geriau, galbūt akylesni stebėtojai tamsiame danguje netgi įžiūrės ją ir plika akimi. Kol kas jos ryškis yra apie 6, o gruodžio 29-os ryte kometą padės rasti Heraklio Lambda, kurią nuo kometos tuo metu skirs mažiau nei 10 kampo minučių.

Mėgstantys stebėti meteorus žino, kad gruodį būna aktyvus niekada nenuviliantis srautas – geminidai. Per maksimumą gruodžio 14/15 naktį būtų galima tikėtis suskaičiuoti per šimtą meteorų, bet šį kartą pavyks pamatyti tik pačius ryškiausius, nes trukdys dar tik vos pradėjęs dilti Mėnulis.

Galbūt kiek vėliau pavyks stebėti kitą srautą, žinomą ursidų pavadinimu. Jis šiaip jau kur kas mažiau aktyvus – iki 10 meteorų per valandą – tačiau per jo maksimumą gruodžio 23-os ryte Mėnulis jau nemaišys. Kaip tik tą rytą bus geriausios Merkurijaus stebėjimo sąlygos, tad ryte verta susiruošti kiek anksčiau, ir jei išėjus pavyks pamatyti meteoro strėlę, ir kryptis bus maždaug nuo šiaurės poliaus, tai greičiausiai ir bus ursidas.

Parengta pagal Astronomy Magazine, www.calsky.com ir Cartes du Ciel.